Vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai dažnai kenčia nuo Urogenitalinės sistemos patologijų, susijusių su prostatos liauka. Šis organas yra linkęs į uždegiminius procesus, kurie sukelia rimtą diskomfortą. Dažniausia patologija yra lėtinis prostatitas. Jį sunku gydyti ir lydi sunkių klinikinių apraiškų.
Patologijos priežastys
Remiantis statistika, apie 30% vaisingo amžiaus vyrų kenčia nuo vienokių ar kitokių prostatito formų. Beveik 70% atvejų liga yra besimptomė, todėl pavojinga sveikatai.Patologijos vystymosi priežastys yra daug:
- Ūminės ligos formos simptomų ignoravimas dažnai sukelia jos perėjimą į lėtinę stadiją su periodiškais atkryčiais.
- Reguliari kūno hipotermija ir dažnos katarinės patologijos provokuoja liaukos uždegimą.
- Sėdimas gyvenimo būdas sukelia kraujo sąstingį dubens srityje ir sutrikdo prostatos aprūpinimą krauju. Jei vyro profesinė veikla siejama su nuolatiniu sėdėjimu sėdimoje padėtyje, tai tikimybė susirgti prostatitu padidėja kelis kartus.
- Renkantis aptemptus apatinius, spaudžiančius lytinius organus.
- Blogi įpročiai (piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas) dažnai sukelia patologijos vystymąsi, nes jie prisideda prie visų gyvybiškai svarbių procesų organizme sutrikimo.
- Lėtinės infekcinės šlapimo sistemos ligos taip pat gali sukelti liaukos uždegimą.
- Ūminių ir lėtinių formų venerinės patologijos. Jei pažeidžiamos specialisto rekomendacijos arba nepaisoma ligos simptomų, infekcija gali išplisti į liauką.
- Dažnas stresas ir nervinis išsekimas. Tokie veiksniai gali išprovokuoti patologiją, ypač tuo pačiu metu sumažėjus imunitetui.
- Mineralų ir vitaminų trūkumas kasdienėje mityboje gali būti predisponuojantis veiksnys. Jei trūkumas yra nuolatinis, prie lėtinio prostatito prisijungia ir kitos ligos.
Reti lytiniai santykiai ir nuolatinio partnerio nebuvimas didina riziką susirgti lėtiniu prostatitu. Gydymas šiuo atveju taip pat atidedamas, nes pacientas patiria ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą.
Ligos klasifikacija
Priklausomai nuo patologinio proceso pradžios ir eigos priežasties, yra dviejų tipų liga: bakterinė ir nebakterinė. Atskirai ekspertai išskiria besimptomį arba atoninį prostatitą. Kiekviena rūšis turi savo ypatybes.
Bakterinį prostatitą nesunku nustatyti diagnostinio tyrimo metu. Testai paprastai parodo uždegimo šaltinį. Ypač daug patogenų yra paslaptyje, išsiskiriančioje liaukos masažo metu. Leukocitų kiekis kraujyje beveik visada yra padidėjęs, nes organizmas juos gamina dideliais kiekiais, kad kovotų su patogenais.
Nebakterinei patologijos formai būdinga švelnesnė eiga, tačiau beveik visada pacientą kankina stiprūs mažojo dubens skausmai. Būtent dubens skausmo sindromas laikomas pagrindiniu diagnozės kriterijumi.
Labai sunku nustatyti besimptomį ligos tipą, nes nėra akivaizdžių uždegimo požymių. Atsiranda patologinių prostatos pokyčių, tačiau vyras to nejaučia. Specialistas diagnozuoja atsitiktinai arba kitų patologijų tyrimo metu.
Klinikinis vaizdas
Esant ūminei patologijos formai, vyras iš karto pajunta būklės pablogėjimą, tačiau sergant lėtiniu prostatitu simptomų gali ir nebūti, o tai labai apsunkina diagnozę.Ilgai progresuojant ligai, atsiranda šie simptomai:
- diskomfortas šlapinimosi metu, besitęsiantis iki šlapimo pūslės projekcijos srities;
- dažnas noras išsituštinti, kartu sumažėjus išskiriamo šlapimo kiekiui;
- diskomfortas lytinių santykių metu, erekcijos ir ejakuliacijos problemos;
- nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas, susijęs su kanalo susiaurėjimu, provokuojančiu užsitęsusį, bet neproduktyvų šlapinimąsi;
- cistito, pielonefrito, susijusio su bakterijų dauginimu šlapimo pūslėje ir infekcijos plitimu į inkstus, išsivystymas;
- šlapimo spalvos pasikeitimas, kraujo ar pūlių priemaišų atsiradimas;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs darbingumas;
- dirglumas ir psichoemocinis stresas;
- nedidelis kūno temperatūros padidėjimas;
- skausmas dubens ir kapšelio srityje, spinduliuojantis į kryžkaulį arba tiesiąją žarną.
Simptomų sunkumas priklauso nuo prostatos audinių pažeidimo laipsnio. Kartais pacientas jaučia tik skausmą, o kitų apraiškų nėra.
Jei pacientas ilgą laiką nesikreipia į gydytoją, jam gali išsivystyti komplikacijų. Dažniausias iš jų yra vezikulitas arba sėklinių pūslelių uždegimas. Dažnai, kai lėtinio prostatito simptomai pasireiškia jauname amžiuje, pacientams diagnozuojamas nevaisingumas, kurį sunku gydyti.
Pavojingiausia nepakankamai gydomo ar užleisto prostatito pasekmė – prostatos vėžys. Dažnai išsivysto gerybinė organo patologija – adenoma, kuri gali išsivystyti ir į piktybinį auglį.
Diagnostikos metodai
Prieš gydant lėtinį prostatitą, būtina atlikti išsamų diagnostinį tyrimą. Pradinio gydymo metu specialistas apklausia pacientą, sužino apie įpročius, gyvenimo būdo ypatumus, seksualinių kontaktų dažnumą ir profesinę veiklą. Informacija padeda nustatyti įtariamą ligos priežastį. Tada gydytojas išklauso paciento skundus ir nustato liaukos pažeidimo laipsnį.
Kitas diagnozės žingsnis yra klinikiniai kraujo ir šlapimo tyrimai. Paprastai jie rodo leukocitų skaičiaus padidėjimą ir eritrocitų nusėdimo greičio padidėjimą. Tai rodo uždegiminio proceso buvimą vyrui.
Pacientas turi atlikti rentgeno tyrimąprostata ir ultragarsas. Šių metodų dėka galite pamatyti kūno sandaros pokyčius, nukrypimus viena ar kita kryptimi. Be to, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti gretutines urogenitalinės sistemos patologijas.
Jei įtariamas navikas, reikia paimti biopsijos mėginį. Laboratorijoje specialistai tiria ląstelės sandarą ir nustato galutinę diagnozę. Jei navikas yra gerybinis, gydytojai papildomai nustato jo piktybinio naviko tikimybę tapti piktybiniu. Gavęs diagnostinio tyrimo rezultatus, specialistas nustato gydymo kryptį.
Medicininė terapija
Lėtinio prostatito gydymas vaistais laikomas labiausiai paplitusiu būdu. Gydytojai visada pasirenka konservatyvų metodą, jei yra galimybė išgydyti.Dažniausiai naudojami šie vaistai:
- Antibakterinės medžiagos gali per trumpą laiką palengvinti uždegimą ir užkirsti kelią proceso plitimui į kaimyninius organus. Dažniausiai vartojamos penicilinų ir fluorokvinolonų tabletės. Kai forma veikia, tirpalui paruošti skiriami milteliai. Vaistas skiriamas į veną arba į raumenis ligoninės aplinkoje. Esant šių vaistų neveiksmingumui, naudojami stipresnio poveikio makrolidai. Populiarūs šios grupės vaistai yra tablečių ir liofilizato pavidalu injekciniam tirpalui ruošti. Gydymo kursas trunka nuo 10 iki 20 dienų, priklausomai nuo būklės sunkumo.
- Siekiant sumažinti skausmą ir užkirsti kelią tolesniam patologinio proceso vystymuisi, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kursas paprastai neviršija 7 dienų. Pacientai, turintys virškinimo trakto patologijų, neturėtų vartoti tokių vaistų, prieš tai nepasitarę su gydytoju.
- Raumenų relaksantai padeda atpalaiduoti lygiuosius raumenis ir palengvina šlapinimąsi. Gydymo trukmę ir dozę nustato gydytojas.
- Tiesiosios žarnos žvakutės malšina patinimą, skausmą ir uždegimą, gerina bendrą paciento būklę. Terapinio poveikio trukmė yra 10-14 dienų.
Taip pat į terapijos režimą įeina vitaminų kompleksai, skirti stiprinti imuninę sistemą ir greitai atstatyti organizmą po gydymo. Tarp tokių fondų yra specialiai vyrams sukurtas kompleksas. Minimali jo priėmimo kurso trukmė yra 30 dienų.
Chirurginė intervencija
Jei konservatyviu būdu patologijos išgydyti neįmanoma, gydytojas nusprendžia atlikti operaciją visiškai ar iš dalies pašalinti organą. Absoliuti chirurginės intervencijos indikacija yra prostatos vėžys.
Transuretrinės rezekcijos metodas susideda iš šlaplės išpjaustymo ir dalies liaukos pašalinimo, siekiant palengvinti būklę. Jei pašalinti nereikia, atliekamas paprastas organo išpjaustymas, siekiant normalizuoti šlapinimąsi.
Atviros adenomektomijos metodas naudojamas reikšmingai augant liaukai ir pridedant kitų patologijų. Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą. Metodas dažniau taikomas vyresnio amžiaus pacientams gydyti, kai kitos priemonės ir intervencijos buvo neveiksmingos.
Fizioterapijos naudojimas
Lygiagrečiai su gydymu vaistais dažnai taikoma fizioterapija, siekiant pagreitinti sveikimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.Populiariausias ir efektyviausias būdas yra masažas.prostata per tiesiąją žarną. Technika pagerina organo aprūpinimą krauju ir mitybą, neleidžia uždegimui plisti į kaimyninius organus.
Norint pasiekti gydomąjį poveikį, būtina atlikti mažiausiai 10 seansų. Procedūrą atlieka specialistas ligoninėje ar klinikoje.
Elektroforezė prostatos projekcijos srityje leidžia normalizuoti kraujo tekėjimą į ją. Technikos esmė – žemo dažnio elektros srovės naudojimas, kuris teigiamai veikia Urogenitalinės sistemos būklę, skatina audinių regeneraciją, malšina uždegimą. Kursas yra ne mažiau kaip 10 seansų, kartais reikia daugiau procedūrų, kad būtų pasiektas ilgalaikis rezultatas.
Dažnai skiriama ultragarso ir lazerio terapija, parafino terapija ir kiti metodai. Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo individualių paciento organizmo savybių.
Prevencinės priemonės
Paprastų taisyklių laikymasis padės išvengti lėtinio prostatito išsivystymo. Rekomenduojama vengti hipotermijos, gyventi aktyvų gyvenimo būdą. Nereikėtų kankinti kūno intensyviai mankštinantis, tačiau saikingas ir reguliarus pratimas padės išvengti kraujo stagnacijos dubenyje ir prostatito išsivystymo.
Ekspertai rekomenduoja į racioną įtraukti moliūgų sėklų, šviežių daržovių, vaisių ir žolelių. Nepiktnaudžiaukite alkoholiniais gėrimais. Nustojus rūkyti, sumažės uždegiminio proceso išsivystymo rizika. Subalansuota mityba padės palaikyti imuninę sistemą, išvengti peršalimo ir virusinių patologijų.
Norint išvengti prostatito, būtina kas 6 mėnesius lankytis pas urologą. Tai leis nustatyti patologiją ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią jos perėjimui į apleistą formą. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų galima laiku pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų.